Čia yra mano dienoraštis (Blogas). Jūs galite komentuoti mano įrašus, o į kai kurias grupes įrašus dėti gali visi svetainės lankytojai.
Nors vakar vakare stebėjom mūsų Eurovizijos parado vadovą Joną Vilimą linksmai ir nuotaikingai dainuojantį su Aiste Pilvelyte, šiandien jis yra Helsinkyje, kur pats pirmas sužinos kuriuo numeriu gegužės 12 dieną Eurovizijos finale pasirodys 4Fun. Šį rytą visų Eurovizijos šalių delegacijų vadovai specialiais Eurovizijos automobiliais buvo nugabenti į kasmetinį kokteilių vakarėlį, kur visi dalinosi savo mintimis, patarimais ir naujienomis. Dar viena vadovų užduotis - pateikti galutines savo šalių dainų versijas EBU (Europos transliuotojų sąjungai) ir YLE (Nacionaliniam Suomijos transliuotojui). Rytoj YLE su delegacijų vadovais kalbės apie pasiruošimą Eurovizijai, sceną, koncerto struktūrą. Bene svarbiausias šio susitikimo akcentas, kurio laukia visi atlikėjai, konkurso organizatoriai ir fanai, yra dainų atlikimo eiliškumo nustatymas. Šiemet dainų atlikimo eiliškumo nustatymas bus kitoks, negu prieš tai.
Burtų traukimas kovo viduryje (12 arba 13 dieną) bus tiesiogiai transliuojamas YLE (Nacionalinis Suomijos transliuotojas) kanalu ir www.eurovision.tv svetainėje.
Esmė tokia, kad šįkart nacionalinės atrankos finalas nepateikė nė vienos vertingos dainos. Truputis post punk, truputis funky, truputis gitarinio roko, truputis repo ir kartkartėmis - nebloga išvaizda.
Deja, „Eurovizija" - griežto reglamento, trijų minučių dainos konkursas. Neatmetu, tais visais trupučiukais galima pasinaudoti, tačiau vis dėlto reikia sukomponuoti dainą su įsimenamu motyvu, įdomia ir originalia instrumentuote, geru ir įtikinamu atlikimu.
Labiausiai nustebino R.Ščiogolevaitė. Niekaip negaliu suprasti, kas šią patyrusią vokalistę paskatino pasirinkti kūrinį, tinkamą tik kostiuminiam šou. Penktą kartą nacionalinėje „Eurovizijoje" dalyvaujanti A. Pilvelyė niekaip nesuranda dainos, o tiksliau - kompozitoriaus, kuris padėtų atlikėjai trijų minučių kūrinyje subalansuoti šiaip gerus vokalinius ir aktorinius duomenis.
J. Ritčik kūrinys „Mylėk arba išeik", nors ir kuklus, tačiau, kaip daina, labiausiai įtikinantis. Yra melodija, yra nuotaika ir atitinkamas vokalas, tačiau muzikantų erdvės užtemdymas - dar ne šešėlių teatras. Iki Helsinkio derėtų pasvarstyti, kokį vaidmenį atlieka muzikantai: ar jie tik akompanuojanti grupė, ar kokie nors veikiantys personažai.
Šiais keliais žodžiais negalėjau aprėpti visą nacionalinės atrankos eigą, kuri daugeliu atvejų žiūrovams teikė nusivylimą ir pačiais atlikėjais, ir organizatorių darbu. Buvo matyti, kad Lietuvos televizija (kaip visada) savo darbu yra labai patenkinta, o lietuviškoji „eurovizinė" visuomenė (kaip dažniausiai būna) - sudirginta. Tad šįkart nutariau jums pateikti nuomones specialistų, su kuriais gvildenome nacionalinės "Eurovizijos" likimą.
Alma Karosaitė (poetė, dainų tekstų autorė)
Negalėčiau dalyvauti diskusijoje ir ką nors spręsti dėl repertuaro, nes tik viena atlikėja dainavo lietuviškai. Šventasis raštas sako, kad pirma buvo žodis. Mes trečią kartą atkūrėme valstybę, antrą kartą atkūrėme valstybinę kalbą.
Aš nemanau, kad "Eurovizijos" dainų konkursas nepalieka valstybėms galimybės išlikti savimi. Muitininkai turi žemėlapį, kuriame pažymėta vieta netoli Lietuvos pakraščio, netoli Vištyčio. Ten, sako, gaidys gieda trim kalbom: rusiškai, lenkiškai ir lietuviškai. Rusui atrodo, kad gaidys gieda rusiškai, lenkui - lenkiškai, lietuviui - lietuviškai.
Dar yra Sintautai. Ten žmogus, eidamas per kaimą ir susitikęs kitą tokį pat kaimietį, ištaria dvylika dvibalsių, kurių nėra jokioje pasaulio kalboje. Ir tas dvylika dvibalsių tiesiog dainuoja. Aš labai prašyčiau, kad kada nors „Eurovizijoje" nuskambėtų bent jau mišri daina: gal lietuviškai sudainuoti priedainį, kad kitų kraštų klausytojai žinotų, jog gyvena tokia tauta, kuri savo fonetiniu išradingumu tiesiog pralenkia pasaulį.
Pasaulis nenori būti unifikuotas. Ir man atrodo, kad gražios tos valstybės, kurios nebijo savęs. Apie "Eurovizijos" dainų konkurso nacionalinę atranką mes nekalbėtume taip suinteresuotai ir jautriai, jei ji neatstovautų Lietuvai. O atstovauti yra nepaprastai sunku.
O kur yra valstybė? Valstybė tai ne vienas kuris atlikėjas, vienas kompozitorius. Dar yra neprastai finansuojamos jos institucijos. Aš netikiu, kad ten nėra jokių pinigų. Jų turėtų būti. Jei jų nėra, tai jie nelabai atsakingai ir nelabai sąžiningai paskirstomi. Ir aš esu įsitikinusi, kad tokiems konkursams be jokios abejonės reikia rimčiau ruoštis. Ir ne mėnesį, ir ne vieną.
Vilniuje iškilo dangoraižiai, išpardavinėjome senamiestį, privatizavome visą Vilnių, o sostinės dainos taip ir nėra. Ir nemanykime, kad nebuvo pastangų. Rinkosi daug kartų kompozitoriai, buvo poetų grupė, bet dainos taip ir neišrinkome. Netikiu, kad Lietuvoje nėra poetų, nėra kompozitorių, kurie dviese susėdę neparašytų sostinės himno, sostinės dainos. Tačiau per vidurį visada turi sėdėti koks nors garbingas atstovas iš valstybės.
Jeigu mes esame valstybė, vadinasi, mes turime be galo daug valstybinių įsipareigojimų. O kokia tų valstybinių įsipareigojimų seka, reikia žiūrėti, kaip paskirstytos mūsų valdžios, kaip dirba Prezidentūra, kaip dirba Seimas, kaip dirba pinigus valdanti Vyriausybė ir kokios įgaliotos organizacijos kitą kartą gali prisidėti prie Eurovizijos konkurso.
Mes kitados pavydėdavome rusams, kad juos gelbsti šventoji trejybė: nepaprastai geras tekstas, nepaprastai geras kompozitorius, nepaprastai geras atlikėjas. O tada ir klausytojas savaime yra nepaprastai geras. Todėl, kad jis, pripratęs prie dainos aukštumų, niekados nebenorės pritūpti ir visados pats sugebės padaryti atranką.
Gal ir mūsų tautos čia kaltinti nereikia. Šitiek metų nebematydama nieko kvalifikuotai atliekamo, nematydama žmoniškų tekstų... tokia tauta įvertinti nieko nebegali. Gal atitinkamai ir muzikos atstovai pasakytų, kad ir to muzikinio skonio mes nebeturime.
Aš nesu muzikantė, bet esu gerų dainų gerbėja ir todėl pasakysiu tokį sentimentą: man atrodo, kad kiekviena tauta, kiekviena valstybė, priklausanti Europos Sąjungai, šiandien turi tam tikrą temą, kurią galėtų išrėkti arba pusbalsiu pasakyti. Ir nereikia išsižadėti lietuvybės, kaip sakiau, leiskime nuskambėti ir lietuviškai dainai, bent su lietuvišku priedainiu.
Laimis Vilkončius (kompozitorius)
Manęs ta situacija nestebina. Tai daugybės objektyvių aplinkybių išdava. Pastatyti namą be pamato galima tik per stebuklą. Bet tas stebuklas neatsirado... Galime didžiuotis muzikos švietimo sistema. Bet profesinio rengimo sistema yra atitolusi nuo didelės mūsų gyventojų dalies. Mes, muzikantai, esame užsidarę stiklo kalne.
Esą jei nori lipti į sceną, turi keliolika metų mokytis, kitaip - nedrįsk, scena - šventa vieta. Todėl turime ir tokį rezultatą. Pavyzdžiui, tūkstančiai ispanų futbolo sirgalių, puikiai intonuodami, stadionuose dainuoja Verdį. O kaip mūsų stadionuose skamba „Ant kalno mūrai"? Kiekvienas gieda savo balsu!
Vilniaus kolegijos Menų fakultete dėstau vadybą. Kiekvienas geras vadybininkas žino, kad pirmiausia reikia ištirti poreikį. Bet jei nesiūlysi nieko nauja, tai atsiliksi. Turėtų būti pareiga ugdyti, pasiūlant kažką nauja.Tačiau, kad nauja pasiūlyti, reikia būti labai talentingam. Pavyzdžiui, „The Beatles"- pirmoji roko grupė, kuri panaudojo styginių kvintetą.
Man gaila mokesčių mokėtojų pinigų, kai Lietuvos televizija į „Eurovizijos" nacionalinės atrankos koncertų sceną leidžia lipti kiekvienam, kas tik netingi. Todėl ir išrinktieji nugalėtojai beveik visada nustebina.
Sakoma, tas kūrinys perkamiausias, atlikėjas - populiariausias. Tačiau muzikos vartotojai turėtų išgirsti ir ekspertų, Kultūros ministerijos atstovų nuomonę, kas yra geriausia. Aš kalbu apie kokybę, profesionalų vertinimą. Jeigu „Radiocentras" ar kita komercinė radijo stotis neįsileidžia ir netransliuoja R. Ščiogolevaitės ar R. Čivilytės dainų, kur joms eiti.
Lenkiu galvą A.Valinskui ir geram jo verslo organizavimui. Susiformavo savotiška A.Valinsko kultūra, daug kas ją siekia pamėgdžioti. Bet mes turėtume vienytis, burtis į asociaciją, kuri rengtų profesionalų konkursus, kur būtų tam tikra atranka ir galėtų pasirodyti tie, kurie nepatenka į anuos renginius.
Netikiu, kad patikėdami tautai rinkti atstovą „Eurovizijai", turime galimybę išrinkti tokį, kuris ten laimėtų. Jei taip ir įvyktų, tai būtų atsitiktinumas. Labiau tikiu darbu prodiuserių, kurie galėtų pasakyti: šiam atlikėjui reikia būtent tokios dainos, o ne kitokios, dainuoti reikia taip, o ne kitaip.
Eduardas Gabnys (Muzikos ir teatro akademijos rektorius, profesorius)
Rezultatai negali atsirasti lygioje vietoje. Stebuklų nebūna. Iš tikrųjų reikia kažkokio velniško atsitiktinumo, kad pasisektų. Man regis, daug svarbiau nuodugniai palaikyti popmuzikos žanrą, kad jis galėtų atstovauti Lietuvai ir pasakyti, kad mes tokie esame.
Užsiimti turėtų tikri profesionalai. Ir ne vien tik duoną iš muzikos valgantieji, bet iš tikrųjų aukšto lygio pasiekę, tikri menininkai, kurie turi talentą ir pasirengimą, kurie turi skonį. Ir tada mes galbūt galėsime sakyti, kad popmuzika yra mūsų muzikinės kultūros dalis.
Dabar turbūt daugelis galvoja, kad taip nėra. Iš tikrųjų muzikos akademikai atsiriboja nuo dabartinio popso. Jie sako, tai ne mūsų. Tad popsas - nežinia kam priklausantis dalykas, ir aš nesistebiu, kad Kultūros ministerijoje nėra atitinkamo specialisto ar šiuo žanru besidominčio žmogaus.
Jeigu mes galvojame, kad lietuvišką popmuziką reikia remti, netgi iš naujo ją sukurti ir jos priemonėmis kurti Lietuvos įvaizdį, pritariu, kad reikia Vyriausybės paramos, reikia turėti valstybinę programą. Juk Lietuvoje turime daug gerų dalykų: „Dainų dainelę", šimtus folklorinių ansamblių. Tai yra mūsų turtas.
Jeigu manome, kad mums reikia populiariosios muzikos ir nesame vien tik vartotojai, jei norime būti ir kūrėjai, reikia panaudoti muzikos mokyklų tinklą. Deja, ir Švietimo ministerijoje nebūtų su kuo kalbėti apie popmuzikos reikalus. Tokių specialistų ir ten nėra.
Tad reikėtų sukurti programą ne vieneriems metams. Tada atsirastų ir šio žanro kompozitorių, poetų - dainų tekstų kūrėjų. Šiam žanrui reikalingos didžiulės investicijos. Jeigu jų nebus, ir toliau vyraus saviveikla, ir to niekaip kitaip pavadinti negaliu. Kol nepasirinksime tvirto profesionalaus kelio, tol rezultatų neturėsime.
Julijai malonu prisiminti finalo vakarą, kur ji triumfavo. 35 metų dainininkė pasakojo, kad pergalę su artimiausiais bičiuliais atšventė ir namuose - ne tik „LRT klube". Pirmadienį J.Ritčik džiaugėsi ir vaikų, kuriems dėsto anglų kalbą, bei kolegų iš Vilniaus šiuolaikinio mokyklos centro sveikinimais.
Gimė Lietuvoje
J.Ritčik groja daug metų, tačiau iki šiol jos veidas retai šmėžuodavo spaudos puslapiuose ir televizijoje. Dainininkė dėl to, kad pripažinimas atėjo tik dabar, neišgyvena: „Kiekvienas turi būti ten, kur yra vertas."
Julija sako esanti antros kartos Lietuvos rusė. „Mano tėvai gimė Lietuvoje ir aš gimiau čia. Čia visą laiką gyvenau, gavau išsilavinimą", - L.T. pasakojo ji. Julijos pavardė vis dar pirmojo vyro, nors moteris yra ištekėjusi antrąsyk už grupės būgnininko bei vadybininko Laimono Staniulionio. „Su buvusiu vyru esame artimi draugai. Jis irgi buvo vienas iš tų, kurie dalyvavo šiame procese, padėjo ruoštis pasirodymui", - pasakojo ji.
Dvejos vedybos
Julija sako, kad dėl skyrybų su vyru kaltas jaunas amžius. „Pirmąsyk ištekėjau būdama 19 metų. Matyt, abu tam dar nebuvome pasirengę. Bet esame gana protingi, kad suprastumėme, jog asmeniniais santykiais viskas nesibaigia. Turime vaiką, kuris mus vienija. Kaip ir bendri interesai, dėl kurių ir tuokėmės. Žinoma, skyrybos nebūna malonus momentas. Bet atsigavome ir jau 10 metų draugaujame. Džiaugiuosi, kad buvęs vyras ir dabartinis yra geri draugai, puikiai sutaria", - pasakojo J.Ritčik.
Su antru vyru Julija susipažino grodama grupėje „The Road Band". „Kadangi jau buvau laisva, prasidėjo nauja mano meilės istorija ir tęsiasi 10 metų, ja labai džiaugiuosi", - sakė atlikėja.
Įdomi užsieniečių nuomonė
Julija sakė dėl skandalingojo finalo pernelyg nesukanti galvos, nes organizatoriai ją įtikino, kad balsavimo rezultatai vis dėlto buvo teisingi.
„Konkurso rengėjai bent ateityje galėtų išspręsti problemas. Iš atrankos šešių turų gal tik vienas buvo be nesklandumų", - pastebėjo dainininkė.
J.Ritčik sakė lietuviškose interneto svetainėse neskaičiusi komentarų „Eurovizijos" tema. Tačiau ne todėl, kad bijo skaityti nemalonius dalykus. „Tiesiog neturiu laiko - daug reikalų turime", - sakė ji. Moteriai įdomesnė užsieniečių nuomonė, todėl ji ieškojo komentarų užsienio tinklalapiuose. „Visai gražių atsiliepimų buvo", - džiaugėsi ji.
Ieško profesionalų
Atlikėja atskleidė, kad pagrindinė pasirodymo idėja - šešėlių teatras - Helsinkyje išliks. „Tačiau suvokiame, kad ten bus kita erdvė. Todėl jau dabar ieškome komandos, kuri mums padėtų teatrą pritaikyti tai erdvei. Ypač svarbu, kad būtų tinkamai nufilmuota. Kreipsimės į daug žmonių, ir į tą patį Donatą Ulvydą, kuris dirbo su „LT United". Žinoma, vyksta derybos ir dėl finansavimo, nes pinigų, kuriuos skiria LTV, neužteks", - pasakojo ji. Moteris prasitarė, kad greičiausiai keisis ir jos sceninis įvaizdis. „Turime stilistę, ji rado keletą dizainerių ir su jais tarsimės, - ką jie galvoja pakeisti ir kiek tai kainuos. Be abejo, kreipsimės į visus profesionalus, kurie gali vaizdą padaryti kuo gražesnį", - kalbėjo Julija.
Koncertų neatšaukė
Moterį labiau gąsdina ne didžiulė salė Helsinkyje, o milijoninė auditorija prie televizijos ekranų. „Jeigu kalbėtume tik apie auditoriją, kuri klausysis salėje, tokio dydžio miniai esame koncertavę. Tiek žmonių susirenka ir į festivalį „Visagino country", kur esame groję. Tad ta patirtis turėtų praversti. Bet jaudulys gali sukilti dėl televizijos žiūrovų. Stengsiuosi save teigiamai psichologiškai nuteikti. Jaudinausi ir per finalą, bet niekas to nepastebėjo", - aiškino ji.
Julija neslepia, kad anksčiau dažnai tekdavo koncertuoti uždaruose vakarėliuose ne su savo, o svetimomis dainomis. „Tačiau dabar gavome progą parodyti savo kūrybą. Ir ja būtinai pasinaudosime", - kalbėjo atlikėja.
Dėl pergalės nacionalinėje atrankoje „4 Fun" suplanuotų koncertų neatšaukė. Artimiausias pasirodymas sostinėje vyks šį šeštadienį „Jazz & Rock caffe".
Svingas grįžo! Roger Cicero pavidalu ir Franko Sinatros manieromis. Vokiečiai nusprendė, kad atstovauti jiems dainų konkurse geriausiai tinka Roger Cicero su daina „Frauen regier'n die Welt" (Moterys valdo pasaulį). „Aš nesu sentimentalių dainų atlikėjas. Man labiau patinka džiazas ir soulo muzika",- tvirtina Rogeris, nors dauguma Vokietijos moterų jame mato Kazanovos prototipą.
„Frauen regier'n die Welt" bus pirma daina vokiečių dalyvavimo „Eurovizijoje" patirtyje, atlikta svingo maniera. Be to, tai bus pirmasis pasirodymas nuo 1998 m., kai dainininkas dainuos gimtąja - vokiečių - kalba.
„Tai buvo eksperimentas - norėjosi pabandyti susieti bigbendo muziką su vokiškais tekstais. Iš pradžių nežinojome, ar vokiški tekstai tinka svingui. Kai mums pavyko, tapo aišku, kad sukūrėme kažką nepaprasto. Be to, labai šaunu matyti publikos reakciją, kai ji klausosi smagios muzikos ir aiškiai supranta dainos žodžius", - sakė 37 metų atlikėjas.
Rogeras - žymaus pianisto Eugen Cicero, kuris 70-80 metais buvo vienas žymiausių džiazo pianistų Europoje, sūnus. Savo muzikinę karjerą pradėjęs 12 metų, kai jį kartu koncertuoti pasikvietė garsi to meto atlikėja Helen Vita (jų nuotrauka iš pirmojo koncerto iki šiol stovi Rogero spintoje), vėliau įgūdžius tobulino Amsterdamo menų akademijoje...
Šiais metais Vokietija iš karto pasirodys finale.
Bulgarai į „Euroviziją" siunčia perkusininkus ir folkmuzikos atlikėjus Elitsą Todorovą su Stoyanu Yankulovu. Televizijos žiūrovai nusprendė, kad jų daina „Voda" (vanduo) - geriausia iš 12 kitų. Devyni kūriniai į finalą pateko po pusfinalio, o tris delegavo Bulgarijos nacionalinė televizija.
31376 balsavo už Elitsą Todorovą & Stoyanas Yankulovas - Voda 5232 balsai už KariZmą - Fool for you 4345 balsai už Sofi Marinovą & Ustatą - Ya tvoya
Elitsa bendradarbiavo su įvairiais chorais, koncertavo tiek su Bulgarijos, tiek su užsienio grupėmis. 2005 m. atlikėja gavo auksinę Fenomeno statulėlę už tai, kad atstovauja Bulgarijos kultūrai visame pasaulyje, taip pat už tai, kad savo pasirodymuose fenomenaliai sugeba suderinti tiek dainavimą, tiek vizualumą.
Stoyanas taip pat turi didelę muzikinę patirtį: jis koncertavo su džiazo, roko, folkloro grupėmis, taip pat yra 2004 m. „Krištolinės Lyros" laureatas, kurie rengiami Bulgarijoje. Jo pasirodymai ypatingi tuo, kad kartais atrodo, jog groja ne vienas, o net keli muzikantai.
Bulgarams kol kas nepasisekė patekti į „Eurovizijos" finalą, mat tiek 2005 m. su Kaffe Lorraine debiutu, tiek 2006 m. su Marianos Popovos daina „Let me cry" jie turnyrinėje lentelėje nesublizgėjo.
Šių metų Elitsos Todorovos ir Stoyano Yankulovo duetas ambicingai planuoja nustebinti Europą.
Airiai į „Eurovizijos" blizgučių sceną deleguoja tradicinės airiškos muzikos grupę „Dervish". Per nacionalinę atranką jiems buvo patikėta padainuoti keturias dainas, iš kurių žiūrovai turėjo išrinkti vieną:
„They Can't Stop The Spring" - John Waters ir Tommy Moran
„Walk With Me" - Stigg Lindell
„The Thought Of You" - Matti Kallio
„Until We Meet Again" - Malachi Cush, Pam Sheyne, Martin Sutton ir Don Mescall.
Šiais metais šalies dainų konkurse galėjo dalyvauti ir užsienio šalių kompozitoriai, tad buvo gauta daugiau nei du šimtai dainų paraiškų iš skirtingų šalių.
Grupė „Dervish" yra tradicinės airių muzikos ambasadoriai, su savo pasirodymais apkeliavę visą pasaulį. Jiems teko koncertuoti vienoje scenoje su tokiais atlikėjais, kaip Jamesas Brownas, „Oasis", „REM", Stingas ir „Beck". Ši etninės muzikos grupė lydėjo ir Airijos vyriausybę į Kiniją, kai pastaroji ten vyko prekybos reikalais.
Helsinkyje airiai su daina „They Can't Stop The Spring" pasirodys finale.
Ispanija nusprendė į nacionalinės atrankos finalą patekusius penkis dainininkus išbandyti penkiomis dainomis: kiekvienas iš atlikėjų turėjo atlikti visų penkių dainų fragmentus. Taip televizijos žiūrovams buvo suteikta proga įvertinti, kuri daina kam labiausiai tinka. Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad superfinale rungsis šie atlikėjai su jiems priskirtomis dainomis:
„Nash" - „Busco una chico"Nazaret - „Busco un hombre"„Nash" - „I love you mi vida"Nazaret - „Tu voz se apagara"Mirela - „La Reina de la noche".
Antrame ture kiekvienas Ispanijos regionas susumavo savo balsavimo rezultatus, o tada žmonių balsus pavertė balais. Taip paaiškėjo galutiniai finalo rezultatai:
„Nash" - „I love you mi vida" 85 balai Mirela - „La Reina de la noche" 67 balaiNazaret - „Tu voz se apagara" 44 balai„Nash" - Busco una chica" 20 balųNazaret - Busco un hombre" 4 balai
Grupę „Nash" sudaro keturi nariai: Basty, Ony, Javi, Mikel. Grupės istorija prasidėjo nuo to, kad Mikel ir Basty, studijuodami viename Madrido universitete, susipažino su kitais dviem draugais - Ony ir Javi. Pastarieji taip pat bandė įsitvirtinti muzikiniame pasaulyje, tad vyrukai nusprendė susikooperuoti ir įkurti grupę. Svajonės apie pabrazdinimą gitara virto realybe, o šiemet vaikinai atstovaus savo šaliai „Eurovizijoje".
Įdomu tai, kad dauguma kompozitorių šių metų „Eurovizijoje" dainas sukūrė ne vienam atlikėjui iš skirtingų šalių. „Nash" dainos „I love you mi vida" autorius Thomas G:son padėjo ir Norvegijos atstovei Guri Schanke.
„Nash" šiemet iš karto pasirodys „Eurovizijos" finale.
Šiais metais Nacionalinis Prancūzijos transliuotojas nusprendė, kad atėjo metas rimtai ir dėmesio vertai atrankai į Euroviziją. Buvo atrinkta 10 potencialių dalyvių, kurie atstovauja skirtingiems muzikos stiliams. Nacionalinio finalo nugalėtojas buvo išrinktas pagalbon pasitelkus televizijos žiūrovus ir profesionalią komisiją. Prancūzija, kaip ir Lietuva, rengė du balsavimo turus. Į antrąjį turą pateko grupė "Les Fatals Picards" ir "Medi-T". Galiausiai nugalėtoju buvo paskelbti "Les Fatals Picards" su daina "L'amour a la francaise" (Prancūziška meilė). "L'amour a la francaise" "Les Fatals Picards" yra šmaikšti kompanija, kuri savo dainose nevengia ironijos ir pašiepimo. Dauguma jų dainų, taip pat ir "L'amour a la francaise", yra atliekamos pusiau angliškai, pusiau prancūziškai. Kadangi Prancūzija priklauso "didžiajam ketvertui", todėl šią šalį, nepaisant labai blogo praėjusių metų rezultato, pamatysime gegužės 12 dieną vyksiančiame Eurovizijos finale.
Nacionalinės „Eurovizijos" atrankos koordinatorius Jonas Vilimas: „Atsiprašome, kad dalis žiūrovų galėjo būti suklaidinti. Tris valandas trukusio finalo įtampa buvo tokia, kurios neatlaikyti gali bet kuris žmogus... Svarbiausia tai, kad balsavimo rezultatai atitinka tikrovę". LRT dėkoja visiems skambinusiems.
GRUZIJA
Dar prieš kelis mėnesius Nacionalinis Gruzijos transliuotojas nusprendė, kad pirmasis šios šalies atstovas Eurovizijoje bus solistė Sopho Khalvashi. Buvo nuspręsta, kad Sopho atliks penkias dainas, iš kurių nugalėtoją išrinks televizijos žiūrovai. Vakar vakare vykusio nacionalinio Gruzijos finalo metu Sopho dainavo pritariant gyvam orkestrui, kas Eurovizijoje jau pamiršta nuo 1999 metų. Kai kas gruzinų atlikėją netgi pavadino Islandijos pažiba Bjork. Vakaro pabaigoje paaiškėjo, kad daina "My story" surinko 51% balsų. Dainą "My story" Sopho Khalvashi atliks gegužės 10 dieną vyksiančiame Eurovizijos pusfinalyje.
KROATIJA
"4Fun" su J. Ritčik aplenkė viena iš favoričių laikytą Rūtą Ščiogolevaitę ir Aistę Pilvelytę. Už nugalėtojus balsavo 23 tūkst. 888, už Rūtą - 20 tūkst. 133, už Aistę - 10 tūkst. 155 žiūrovai.
Iš karto po balsavimo interneto forumuose užvirė pasipiktinusių žiūrovų diskusijos, esą balsavimo rezultatai yra klaidingi, o nugalėti turėjo Rūta, kuri po pirmojo balsavimo buvo pirma tarp 11 finalistų, o Aistė - antra. Beje, per ankstesnius šiemetinės atrankos į "Euroviziją" balsavimus yra buvę įvairių nesklandumų.
A. Pilvelytė buvo taip sukrėsta balsavimo rezultatų, kad atsisakė juos komentuoti. Tuo tarpu Rūta, išgirdusi rezultatus, apsiašarojo, tačiau ją nuolat guodė Deividas Meškauskas, buvęs atlikėjos partneris „Lietuvos šokių dešimtuke". Pasak R. Ščiogolevaitės, liūdniausia yra tai, kad ji liko antra, tik per plauką nuo pergalės.
Žiūrovų valia dar žemiau liko viena iš favoričių laikyta grupė „Saulės kliošas", kolektyvai „Ashtrey", „Sweetness Theory", „Slapjack", „Natas", duetas „Dove & Gerda" ir atlikėjos Augustė bei Mini-Me.
Grupė "4Fun", susibūrusi 2001 metais, koncertuoja muzikiniuose klubuose ir renginiuose Lietuvoje bei už jos ribų. 2005-2006 metais atlikėjai dalyvavo "Eurovizijos" dainų konkurso nacionalinėse atrankose su J. Ritčik autorinėmis dainomis.
Pirmą kartą Lietuvos atstovas, gausiantis bilietą į Helsinkį, buvo renkamas dvigubame finale. Tokią „dvigubo finalo" praktiką taiko daugelis „Eurovizijos" konkurse dalyvaujančių šalių: Švedija, Suomija, Slovėnija, Estija, Latvija, Lenkija ir kitos. Manoma, kad tokiu būdu „atsitiktinės" pergalės šansas sumažėja iki nulio.
Pergalę prognozavo kitiems
Lietuvos televizijos studijoje, kur vyksta finalinis koncertas, DELFI paprašė kelių su „Eurovizija" vienaip ar kitaip susijusių žmonių pasidalinti įspūdžiais.
Andrius Mamontovas, vertinimo komisijos narys: „Labai džiaugiuosi, kad šiandien baigėsi visus metus trukęs „Eurovizijos" šleifas, besitęsiantis paskui mane ir grupę „LT United". Su mielu noru perduosime šitą estafetę bet kam, kas ją perims.
Neturiu ryškaus lyderio, tiesiog žinau, kad šį vakarą kažkam nusišypsos laimė. Jei būčiau tas, kurio žodis yra lemiamas, į konkursą važiuotų visai kiti atlikėjai, nei yra šį vakarą. O iš šio vakaro dalyvių rinkčiausi kažką iš „Saulės kliošo", „4Fun", Augustės, Nato. „Ashtrey" daina pakankamai stringanti į atmintį, tik reikėtų jiems susitvarkyti pasirodymą.
Daugelis mano, kad R. Ščiogolevaitė yra realiausia kandidatė, nors man jos pasirodyme trūksta žinutės, kuria norima kažką pasakyti. Taip, jos geras balsas, kostiumai, bet trūksta tos žinutės. Linkiu jai tai parodyti, kad tai nebūtų pasirodymas puse kojos.
Nesuprantu, kodėl niekas iš šio vakaro dalyvių nepadarė gudriau už Arnoldą Lukošių ir nepasikvietė jo į savo pasirodymą. Jis galėjo būti panaudotas kaip koziris. Tikrai žinau, kad jis labai nesispardytų ir už pakankamai normalią kainą sutiktų (juokiasi - DELFI)".
Alanas Chošnau, vertinimo komisijos narys: „Tarp mano favoritų yra R. Ščiogolevaitė, A. Pilvelytė, „4Fun" man visai patiko, „Ashtrey" turi gerą dainą, bet jų pasirodymas silpnas. Dar visai nieko „Slapjack". Kol kas pasakyti, kas laimės, dar sunku".
Gabrielė Bartkutė, vedėja: „Kam Dievas duos, tas ir laimės. Šiuo metu svarbiausia yra geras atlikėjų pristatymas ir jų pačių pasirodymas. Nedrįstu prognozuoti, nes vis dėlto reikia sulaukti pabaigos. Aš turiu tris favoritus, kurių dabar neatskleisiu, bet jie visi yra lygiaverčiai konkurentai".
R. Ščiogolevaitė (iš karto po pasirodymo, kurį pati įvertino gerai): „Mes esame pasiruošusios visus „užstramužinti" Europoje visokiais būdais. Tiek griežtais, tiek švelniais".
D. Meškauskas (iš karto po Rūtos pasirodymo): „Nuo pat pradžių apie pergalę stengiamės negalvoti, kad nebūtų taip, kaip per šokių dešimtuką: didelis pasitikėjimas ir noras laimėti, o po to taip gavosi. Todėl dabar stengiamės taip nedaryti. Reikia tikėti, kad ji laimės, tačiau stengiuosi apie tai negalvoti, kad kitu atveju nebūtų labai liūdna".
A. Pilvelytė: "Kaip ir tikėjausi, iki pačios pabaigos likome su Rūta, kurią laikiau vienintele konkurente. Esu pasiruošusi nugalėti ir atstovauti Lietuvai Helsinkyje".
Aurelijus, atlikėjos Dove vadybininkas, vaikščiojo koridoriais ir „pirko" balsus, kad merginoms nepritrūktų. Paklaustas, ar perka balsus, atsakė: „Aišku, korupcija klesti".
Dainininkas Antanas Nedzinskas iš karto perspėjo „nesąs kompetetingas šiuo klausimu". „Po to, kai komisija nusprendė neleisti man dalyvauti konkurse, tolesniais „Eurovizijos" atrankos etapais nesidomėjau, nes savaitgaliais dažniausiai tekdavo koncertuoti", - sakė Antanas. Tačiau nors ir būdamas nekompetentingas Antanas tikino, kad šiemet nėra atlikėjų, vertų važiuoti į Helsinkį, kur vyks „Eurovizijos" finalas. „Jiems dar reikia pasiekti aukštesnį lygį, - mano jau du albumus išleidęs scenos naujokas. - Ir nenustebkime, jei kokia šalis deleguos humoristinį atlikėją, užimantį aukštą vietą. Juk ne tiek daina „ima" žiūrovą, kiek ją atliekantis žmogus, jo įvaizdis".
Pernai ir šiemet bene dažniausiai žiniasklaidoje linksniuotas uostamiesčio atlikėjas Mindaugas Jonušas-Minedas su savo daina „Ich bin dein" neprasmukęs į tolesnę „Eurovizijos" atranką, įsitikinęs, kad teisybė triumfuotų, jei kelialapį į Helsinkį laimėtų Aistės Pilvelytės atliekama daina „Emotional Crisis".
„Ir pats kūrinys geras, ir Aistės balsas nuostabus", - komplimentus žėrė Minedas, žadantis nelikti abejingas ir už savo pamėgtą dainininkę nusiųsti maksimalų leistiną trumpųjų žinučių skaičių. „Jūs net nežinote, kiek kartų aš už ją ir anksčiau balsuodavau", - pažymėjo atlikėjas.
Grupę „4 fun", televizijos auditoriją ir vertinimo komisiją sužavėjusią savo šilta ramia daina „Love or Leave" bei šešėlių teatru, Minedas pavadino niekuo neįsimenama. O štai Rūtai Ščiogolevaitei antrąjį albumą netrukus pristatyti žadantis atlikėjas nepagailėjo kritikos. „Žiūrint jos pasirodymą taip ir peršasi mintis: „Štai imk ir nušauk mane ant scenos". Jei ji laimėtų atranką - man trūktų žodžių. Gal jos balsas ir geras, bet pats šou... Sovietinio kvapo buvo per akis. Jei ji važiuos į Helsinkį, ar niekada nebežiūrėsiu „Eurovizijos" ir joje nebedalyvausiu", - grasino Minedas.
Uteniškis bardas, prisistatantis kaip Joris Diplomantas, grupės „Vyngria" įkūrėjas, prognozuodamas, kas taps nacionalinės „Eurovizijos" atrankos konkurso nugalėtoju, priešingai nei Minedas, pasižymėjo santūrumu. „Manau, kad nugalės Rūta Ščiogolevaitė ir visų pirma dėl to, kad ji kuria šou. Kareivius, su kuriais dainininkė pasirodė pirmame atrankos ture, pakeitusios merginos atrodo labai seksualiai. Ir gražu žiūrėti, kaip joms vadovauja jų vadovė Rūta."
Dainoje, kuri turėtų būti atliekama Eurovizijos pusfinalyje Helsinkyje gegužės 10-ąją, yra žodžiai: "The world is full of terror, if someone makes an error, he's gonna blow us up" ("Pasaulis yra apimtas teroro, ir jei kas nors padarys klaidą, mes išlėksime į orą".
Grupė toliau dainuoja: " There are some crazy rulers, they hide and try to fool us, with demonic, technologic willingness to harm" ("Yra keletas pamišusių vadovų, jie laiko mus kvailiais ir slepia savo ketinimus šėtoniškomis technologijomis pakenkti mums"). Grupės solistas ir dainos teksto autorius Koby Oz sakė, jog "klaidinga" tai vadinti užuomina į Iraną ir jo vadovą.
"Teapacks" yra populiari Izraelio grupė, kilusi iš pietinio Sderoto miesto, esančio pasienyje su Gazos ruožu. Į šią vietovę beveik kasdien krenta palestiniečių raketos ir teksto eilutės "Missiles are flying and falling on me" ("Raketos skrenda ir krenta ant manęs") gali būti susijusios su tuo, teigia radijas.
Tokią „dvigubo finalo" praktiką taiko daugelis „Eurovizijos" konkurse dalyvaujančių šalių: Švedija, Suomija, Slovėnija, Estija, Latvija, Lenkija ir kitos. Manoma, kad tokių būdu „atsitiktinės" pergalės šansas sumažėja iki nulio.
Kita šių metų Lietuvos „Eurovizijos" naujiena - mūsų nacionaliniame finale dalyvaujantys kitų šalių šiųmetiniai atstovai. Jau dabar saviškius galėsime įvertinti, lygindami juos su kitų šalių pasirodymais. Šeštadienį Lietuvos žiūrovams tiesioginiame eteryje prisistatys trys kaimyninių šalių - Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos pasiuntiniai, taip pat matysime Norvegijos ir Maltos atstovus.
Kitų šalių „eurovizininkai" pasirodys tuo metu, kai telefonu bus balsuojama dėl Lietuvos atlikėjo. Tuo tarpu už užsieniečius taip pat bus galima balsuoti - internetiniame puslapyje http://www.eurovizija.lt/">http://www.eurovizija.lt/">http://www.eurovizija.l.... „Tai tarsi mini „Eurovizija", nes visi šie žmonės bus Lietuvos atstovo konkurentai Helsinkyje gegužės mėnesį. Kviečiame Lietuvą išsiaiškinti stipriausią konkurentą", - sako nacionalinės „Eurovizijos" atrankos koordinatorius Jonas Vilimas.
Šeštadienį dėl kelialapio į Helsinkį susikaus vienuolika Lietuvos atlikėjų. Tai „4 Fun", Aistė Pilvelytė, „Ashtrey", „Sweetness Theory", „Slapjack", Rūta Ščiogolevaitė, „Saulės kliošas", „Mini-Me", duetas „Dove & Gerda", Augustė ir „Natas".
Nacionalinės „Eurovizijos" finalas - jau šį šeštadienį 21 val. per Lietuvos televiziją.
Jungtinėje Karalystėje gimęs, iš Libano kilęs, o Graikijoje gyvenantis Sarbel dalyvaus Eurovizijos dainų konkurso finale gegužės 12 dieną, kur atliks dainą "Yassou Maria".
Šiais metais finalas bus sudarytas iš dviejų etapų: pirmame pasirodys visi 11 atlikėjų, už kuriuos žiūrovai galės balsuoti tam tikrą laiko tarpą (komisijos balsas - tik patariamasis), o antrame liks tik trys, kurie po balsų perskaičiavimo užims tris pirmąsias vietas. Visi likusieji liks „už borto" ir lauks kitų metų. Finalininkai kartos pasirodymus, kad žiūrovai galėtų išrinkti vieną atlikėją, kuris ir keliaus į Suomiją.
"4 Fun" "Love or Leave"
Aistė Pilvelytė "Emotional Crisis"
"Ashtrey" "The green sun"
Augustė "Fate"
Dove ir Gerda "Each day of my life"
"Saulės kliošas" "Tell me why"
"Mini-Me" "Like you"
Natas "The fall"
Rūta Ščiogolevaitė "If i ever make you cry"
"Slapjack" "Lust and sexy shadows"
"Sweetness theory" "Save me"
Finale "Saulės kliošas" bandys suvienyti abi idėjas ir pateiks naujų. "Mes turime gerų idėjų. Bet dažnai atsimušame į ribotų finansinių galimybių sieną. Grupė neturi rėmėjų, o šou surengti kišenės turinio neužtenka...",- realiai mąstė grupės vadybininkas. Jis teigė, kad scenoje šou metu įmanoma sukurti net trimatį vaizdą - viskas priklauso nuo galimybių. Jei pavyks, kolektyvas bandys išpildyti mokinukės svajones ir vizualiai pavaizduoti jos aistros objektą. Grupės saksofonininkas Alvydas Mačiulskas pasisakė už mintį, jog visi "Saulės kliošo" nariai turėtų būti scenoje, vaidindami spuoguotus paauglius, tačiau Laurynas jį bandė atkalbėti, argumentuodamas, kad nebeliks naivių merginų aplinkos, kurioje jos galėtų "svaigti" dėl savo svajonių berniuko.
Kokią svajonę išpildys "Saulės kliošo" mokinukės, išvysime Nacionalinės Eurovizijos atrankoje jau šį šeštadienį, 21val. per Lietuvos televiziją.
Tai ne pirmas kartas, kai Eirikur Hauksson išbandys tarptautinę sceną: 1991 metais jis „Eurovizijoje" dainavo dėl Norvegijos pergalės su grupe „Just 4 Fun" .
Sunkiojo metalo vokalistas gimė 1959 metais Islandijoje, tačiau vėliau persikėlė į Norvegiją. Jis 1980 metais atliko svarbų vaidmenį Islandijos popmuzikos scenoje, nors pats domėjosi sunkiojo metalo žanru.
Eiríkur Hauksson dalyvavo įrašant dainą „Hjálpum þeim", kuri panaši į „ Do they know it's Christmas"? ir „We are the world". Jis ilgus metus buvo Islandijos komentatoriumi Šiaurės šalių apžvalgoms. Eirikur turi daug gerbėjų, kadangi jis ne visada būna politiškai korektišku.
Pernai Islandija į Atėnus delegavo Silvia Night, kuri per savo skandalus ir spalvingumą į finalą nepateko, todėl Eirikur Hauksson su daina „Eg les i lofa pinum" turės dalyvauti „Eurovizijos" pusfinalyje.
ARMĖNIJA
Vestuvės turėjo vykti gegužės mėnesį, bet dėl milžiniško dainos „Hard Rock Hallelujah" populiarumo vestuvės buvo atidėtos. Kaip žinome, „Lordi" grupės nariai viešumoje rodosi tik prisidengę kaukėmis, todėl vestuvių šeimininkai padarė viską, kas įmanoma, kad žurnalistai negalėtų patekti į vestuves. Kita vertus, po Suomijoje kilusio skandalo, kai vienas savaitraštis paskelbė „Lordi" narių nuotraukas, kažin ar atsirastų toks drąsus leidinys, kuris rizikuotų savo populiarumu ir dar kartą demonstruotų „monstrų" nuotraukas be kaukių.
Švedija, kaip ir kiekvienais metais, savo nacionalinei atrankai skiria ypatingai didelį dėmesį. Nacionalinė Švedijos televizija jau paskelbė kompozitorių vardus ir dainų pavadinimus, kurios rungsis pusfinaliuose ir didžiajame finale. Dainininkų vardai bus atskleisti šiek tiek vėliau, bet apie savo dalyvavimą jau paskelbė keletas pažįstamų vardų. Nanne Gronvall 1996 metais Eurovizijoje atstovavo Švedijai kartu su grupe "One more time" ir užėmė trečią vietą. Vėliau ji dar keletą kartų bandė laimėti Švedijos ir Jungtinės Karalystės atrankas. Šiemet ji ir vėl ruošiasi tai daryti. Atrankoje dalyvausi ir Andreas Lundstedt, kuris Atėnuose buvo vienas iš Šveicarijai atstovavusios grupės "Six4One" narių. Lietuviams artimesnė yra Sonya Alden, kuri 2005 - siais Kijeve buvo viena iš Laurai ir "The Lovers" pritariančiųjų vokalisčių. Švedijoje ji garsėja kaip talentinga kompozitorė. Ji taip pat paskelbė apie savo dalyvavimą nacionalinėje Švedijos atrankoje arba kaip kompozitorė, arba kaip atlikėja. Bobby Ljungren yra Lauros ir "The Lovers" dainos "Little by little" bendraautorius. Šiemet jis turi garbės dalyvauti savo šalies atrankoje kaip kompozitorius. Kalbama, kad Švedijos nacionalinėje atrankoje gali dalyvauti ir Helena Paparizou, kuri 2005 metais laimėjo Euroviziją ...
Nanne Gronvall
Estija taip pat atskleidė savo atrankos formatą. Nacionalinė Estijos televizija ETV jau paprašė dešimties kompozitorių sukurti dainas atrankai, o dainininkus televizija parinks pati. Tarp televizijos pasirinktų kompozitorių yra jau Eurovizijoje dalyvavusių žmonių. Koit Toome yra vienas iš jų. Jis 1998 matais atstovavo savo šaliai ir užėmė 12 vietą. Soul Militia 2001 metais buvo Tanel Pader ir Dave Benton pritariantysis vokalas. Kaip žinia, ši kompanija laimėjo, bet didesnio pasisekimo Europoje nesulaukė. Vienas garsiausių vardų Eurovizijoje yra Ines. Ji Eurovizijoje 2000 užėmė 4 vietą, o šiemet yra pakviesta suskurti dainą Estijos nacionalinei atrankai.
Ines - Estijos pasididžiavimas
Austrija, kuri nusprendė 2006 metais pailsėti ir konkurse nedalyvauti, planavo tai daryti ir šiemet. N a cionalinę Austrijos televiziją apsigalvoti privertė Eurovizijos fanai, kurie parašė oficialią peticiją ir pareikalavo, kad Austrija grįžtų į Euroviziją. Helsinkyje Austriją mes pamatysime !
Gruzijos nacionalinis transliuotojas EBU (Europos transliuoto jų s ą jungai) pateikė prašymą dalyvauti Eurovizijoje 2007 - siais metais. Tai būtų labai džiaugsmingas įvykis, jeigu ne per didelis dalyvių skaičius ... Būtent šią problemą šiuo metu Eurovizijos parado vadovas Svante Stockselius ir sprendžia.
Liūdna žinia pasiekė Azerbaidžaną, kuris, EBU sprendimu, kitais metais neturi teisės dalyvauti Eurovizijoje. Tai yra todėl, kad Azerbaidžanas nėra aktyvus EBU narys.
Perkant bilietus ne specialiuose vokuose, jų kainos yra tokios:
Pusfinalio repeticija gegužės 9 dieną 14.00 valandą - 10 eurų; Pusfinalio repeticija gegužės 9 dieną 21.00 valandą - 20 eurų; Pusfinalio repeticija gegužės 10 dieną 14.00 valandą - 20 eurų; PUSFINALIS gegužės 10 dieną 22.00 valandą - 90 eurų; Finalo repeticija gegužės 11 dieną 14.00 valandą - 50 eurų; Finalo repeticija gegužės 11 dieną 21.00 valandą - 70 eurų; Finalo repeticija gegužės 12 dieną 14.00 valandą - 70 eurų; FINALAS gegužės 12 dieną 22.00 valandą - 195 eurai.
